Puslapio struktūra Puslapio struktūra
Biržų regioninio parko logotipas

Когнитивные дорожки

Kirkilų karstinių ežerėliai

Kirkilų karstinių ežerėliai

Pasivaikščiojimo takas prie Kirkilų karstinių ežerėlių - tai puiki galimybė stebėti šiuos unikalius vandens telkinius iš labai arti. Lieptas nutiestas per nedidelės pelkutės ir pusiasalius su pelkėms būdinga augmenija ir gyvūnija. Pasivaikščiojimo takas veda link liepto, kuriuo pateksite į kitą ežerėlių krantą. O pažvelgę į vandenį nuo lieptelio gal pamatysite ir ežerėliuose gyvenančias purpurinių sierabakterijų kolonijas.

Užubalių telmologinis draustinis

Užubalių telmologinis draustinis

Užubalių telmologinis draustinis - tai kažkada veikęs durpynas. Šiandien čia - daugybės vandens ir sausumos augalų bei gyvūnų rojus. Bebrų namų - gausybė. Čia gyvenančių paukščių pulkai - ornitologų ir šiaip paukščių mylėtojų džiaugsmas. Gyvūnijai stebėti pastatytas ir apžvalgos bokštelis. Užubaliai - ideali vieta pabėgti nuo miesto triukšmų ir pabūti gamtos apsuptyje.

Smegduobės „Barsuko ola“ geologinis takas

Smegduobės Barsuko ola geologinis takas

2011 metų pavasarį Biržų regioninio parko Karajimiškio kraštovaizdžio draustinio smegduobyne, kur žemės paviršių aktyviai formuoja karstiniai reiškiniai, Gojelio miške, speleologai senoje karstinės kilmės smegduobėje aptiko urvus, ir šią smegduobę su urvais bendrai pavadino „Barsuko ola“. Toks pavadinimas kilo toli gražu ne šiaip sau, ir ne todėl, kad čia „prasmego“ barsukas, o todėl, kad šios smegduobės urve buvo rasta, kaip manoma, šio žvėrelio paliktų lankymosi ženklų. Ši smegduobė susidarė susijungus ne mažiau kaip dviems smegduobėms. Šiuo metu jos ilgis yra apie 32 m, plotis iki 15-16 m. Gylis pietiniame gale apie 3,5 m.

Siekiant geriau supažindinti su karstiniais reiškiniais, bei lankytojams užtikrinti patogią smegduobių apžvalgą, teritorijoje prie smegduobės „Barsuko ola“, buvo įrengtas geologinis takas. Šioje teritorijoje 2012 metų vasarą buvo atlikti geologinio tako įrengimo paruošiamieji darbai, tai krūmų šalinimas, grunto nuo atodangų valymas. Bendras smegduobės „Barsuko ola“ geologinio tako ilgis - 700 m. Šį taką papildo mediniai laiptai, tilteliai ir informaciniai stendai.

Takas vingiuoja 2,5 ha ploto teritorijoje, pradedant nuo biržiečiams ir miesto svečiams jau gerai žinomų smegduobių „Geologų duobė“ ir gamtos paveldo objekto „Lapės ola“, po to keliaujama prie smegduobės „Barsuko ola“ ir toliau išsidėsčiusių išraiškingų, didelių, senų, su devono uolienų atodangomis, smegduobių. Tik už 20 m į šiaurės vakarus nuo smegduobės „Barsuko ola“ yra kita smegduobė, ištįsusi pietvakarių-šiaurės rytų kryptimi. Jos ilgis siekia 60 m, plotis 24 m, o gylis 5-6 m. Šiaurine tolimiausia tako kilpa juosiama dviguba, ištįsusi iš pietryčių į šiaurės vakarus 6,0-6,5 m gylio, beveik 50 m ilgio smegduobė, kurios gilesniajame duburyje sezoniškai telkšo vanduo. Nuo šios į vakarus už 400 m Gojelyje slepiasi dvi tik 5 m atstumu viena nuo kitos 7,0-7,5 m gylio ir apie 25 m skersmens stačiašlaitės piltuviškos smegduobės – „dvynės“ vandens apsemtais dugnais. Na o netoli šių smegduobių, bei šalia Gojelio miško pievose, kaip V. Narbutas yra rašęs, kad viena greta kitos yra nedidelės, nuo vieno iki kelių metrų skersmens duobės, kurių viduje ir pakraščiuose apsinuogina uolienos kartu su labai seniai, dar ledynmečiu ištirpinto gipsinio dolomito atliekiniu guralu. Gipsą dengia vos keliasdešimties centimetrų storio morenos, o kai kur – tik arimo sluoksnis.

Taigi, smegduobės „Barsuko ola“ geologinis takas paruoštas ir laukia atvykstančių lankytojų, kurie, tur būt nepamirš aplankyti ir už puskilometrio esančio gamtos paveldo objekto „Karvės ola“, bei kitų šalia jos išsibarsčiusių seserų smegduobių.