TOP 5 lankytini objektai Biržų regioniniame parke

  1. Pradžia /
  2. TOP 5 lankytini objektai Biržų regioniniame parke

TOP 5 lankytini objektai Biržų regioniniame parke

Ką rekomenduojame aplankyti Biržų regioniniame parke:

Pirmiausia kelionę reiktų pradėti nuo Biržų regioninio parko lankytojų centro, kur interaktyviai bei įdomiai bus atskleistos paslaptys apie unikalius procesus vykstančius mūsų krašte.

Daugiau informacijos bei darbo laikas: https://birzuparkas.lt/lankytoju-centras-3/

Siūlomi objektai :

1) Barsuko geologinis takas

2011 metų pavasarį Biržų regioninio parko Karajimiškio kraštovaizdžio draustinio smegduobyne, kur žemės paviršių aktyviai formuoja karstiniai reiškiniai, Gojelio miške, speleologai senoje karstinės kilmės smegduobėje aptiko urvus, ir šią smegduobę su urvais bendrai pavadino „Barsuko ola“. Toks pavadinimas kilo toli gražu ne šiaip sau, ir ne todėl, kad čia „prasmego“ barsukas, o todėl, kad šios smegduobės urve buvo rasta, kaip manoma, šio žvėrelio paliktų lankymosi ženklų. Ši smegduobė susidarė susijungus ne mažiau kaip dviems smegduobėms. Šiuo metu jos ilgis yra apie 32 m, plotis iki 15-16 m. Gylis pietiniame gale apie 3,5 m.

Siekiant geriau supažindinti su karstiniais reiškiniais, bei lankytojams užtikrinti patogią smegduobių apžvalgą, teritorijoje prie smegduobės „Barsuko ola“, buvo įrengtas geologinis takas. Šioje teritorijoje 2012 metų vasarą buvo atlikti geologinio tako įrengimo paruošiamieji darbai, tai krūmų šalinimas, grunto nuo atodangų valymas. Bendras smegduobės „Barsuko ola“ geologinio tako ilgis – 700 m. Šį taką papildo mediniai laiptai, tilteliai ir informaciniai stendai.

Takas vingiuoja 2,5 ha ploto teritorijoje, pradedant nuo biržiečiams ir miesto svečiams jau gerai žinomų smegduobių „Geologų duobė“ ir gamtos paveldo objekto „Lapės ola“, po to keliaujama prie smegduobės „Barsuko ola“ ir toliau išsidėsčiusių išraiškingų, didelių, senų, su devono uolienų atodangomis, smegduobių. Tik už 20 m į šiaurės vakarus nuo smegduobės „Barsuko ola“ yra kita smegduobė, ištįsusi pietvakarių-šiaurės rytų kryptimi. Jos ilgis siekia 60 m, plotis 24 m, o gylis 5-6 m. Šiaurine tolimiausia tako kilpa juosiama dviguba, ištįsusi iš pietryčių į šiaurės vakarus 6,0-6,5 m gylio, beveik 50 m ilgio smegduobė, kurios gilesniajame duburyje sezoniškai telkšo vanduo. Nuo šios į vakarus už 400 m Gojelyje slepiasi dvi tik 5 m atstumu viena nuo kitos 7,0-7,5 m gylio ir apie 25 m skersmens stačiašlaitės piltuviškos smegduobės – „dvynės“ vandens apsemtais dugnais. Na o netoli šių smegduobių, bei šalia Gojelio miško pievose, kaip V. Narbutas yra rašęs, kad viena greta kitos yra nedidelės, nuo vieno iki kelių metrų skersmens duobės, kurių viduje ir pakraščiuose apsinuogina uolienos kartu su labai seniai, dar ledynmečiu ištirpinto gipsinio dolomito atliekiniu guralu. Gipsą dengia vos keliasdešimties centimetrų storio morenos, o kai kur – tik arimo sluoksnis.

Taigi, smegduobės „Barsuko ola“ geologinis takas paruoštas ir laukia atvykstančių lankytojų, kurie, turbūt nepamirš aplankyti ir už puskilometrio esančio gamtos paveldo objekto „Karvės ola“, bei kitų šalia jos išsibarsčiusių seserų smegduobių.

Koordinatės: 56.21005, 24.693173

2) Mantagailiškio dvaro septynkamienis uosis

Gamtos paveldo objektas, kurio aukštis: 31.5m., septynkamienis uosis stūkso Mantagailiškio dvaro teritorijoje.

Mantagailiškio dvaro pavadinimas yra kilęs nuo bajorų Montigailų pavardės, kuri Biržų apylinkėse yra sutinkama jau nuo XVI a. Apie ankstyviausią Mantagailiškio dvaro raidos laikotarpį byloja ir dvaro sodybos teritorijos archeologinių tyrimų metu aptikti XVI a. vid.-II p. koklių fragmentai, iš kurių viename sutinkamas ir žirgo, „jojančio į R pusę“, motyvas, išskirtini ir XVII a. II p. Liudvikos Karolinos Radvilaitės heraldinių koklių bei koklių su įrašu „1645“ fragmentai.
–
Žinoma, kad XVIII a. II p. Mantagailiškio dvarą valdė Kušelevskių giminė. 1828 m. šaltiniuose užfiksuota, kad Padaičių dvaro dvarininkas Karolis Holštenas buvo vedęs Konstanciją Kušelevską iš Mantagailiškio dvaro, o, po 1837 m. Vilkmergės vicemaršalkos Ignacijaus Kušelevskio mirties, 1840 m. būtent Holštenų giminės atstovai jau minimi kaip Mantagailiškio dvaro savininkai.
–
XIX a. vid. pradėta visos dvaro sodybos rekonstrukcija – pastatyti nauji klasicistiniai rūmai, rekonstruoti ir naujai pastatyti kiti dvaro sodybai priklausę pastatai, kurie aptverti mūrine tvora, pradėtas formuoti peizažinis parkas su tvenkinių sistema. Pasikeitimų, statybų dvaro sodybos teritorijoje būta iki pat XX a. pr., pvz., žinoma, kad apie 1890 m. Josefas Holštenas senųjų rūmų vietoje pastatė atskirą gyvenamąjį medinį namą savo sūnui Henrikui ir jo žmonai Michalinai.
–
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, prasidėjus dvarų parceliacijai, 1924 m. iš baronienės Bronislavos Holšten dalį dvaro žemių ir rūmus nusipirko Juozas Dučinskas, į kuriuos kartu su šeima gyventi persikėlė apie 1933 m. Sovietmečiu, 1947 m. mirus baronienei B. Holšten, 1949 m. J. Dučinską NKVD ištrėmus į Sibirą, dvare įkurtas gamybinis centras. 1994 m. Mantagailiškio dvaro sodybos fragmentai su suniokotais rūmais buvo grąžinti Dučinskų palikuonims.
Koordinatės : 56.216684, 24.68165

3) Kiršonių akmuo

Gamtos paveldo objektas Kiršonių akmuo yra Biržų rajone, Pabiržės seniūnijoje, Kiršonių kaime. Jo sudėtis – rausvas granitas, matmenys: 5,05 m ilgio, 3,44 pločio.
–
Tai – didžiausias riedulys Biržų regioninio parko teritorijoje ir vienas iš didžiausių Biržų rajone. Jis atneštas ledyno paskutinio ledynmečio metu prieš 10000 metų.
Koordinatės: 56.194456, 24.609664

4) Karstiniai Kirkilų ežerėliai bei apžvalgos bokštas 30 m.

Kirkilų karstiniai ežerėliai
Kirkilų, arba Ilgasis, ežeras – didžiausias Lietuvoje karstinis ežeras, jis užima 3,9 ha. Jį sudaro tarpusavyje susijungusios ir vandens prisipildžiusios 30 smegduobių. Ežero didžiausias gylis – 6,3 metro, didžiausias plotis apie 120 m,ilgis – 410 m. Sausmečiais ežerėlių vandens lygis pažemėja. Tuomet ežerą sudarančios kelios smegduobės tampa atskirais ežerėliais, kurie lietingesniais metais vėl susijungia į vieną. Šie karstiniai ežerėliai ypatingai patrauklūs savo vingiuotais krantais, vaizdingais pusiasaliais, įlankėlėmis ir salomis. Kirkilų ežerynas – unikalus kraštovaizdžio elementas, vienintelis Pabaltyje.
Kirkilų apžvalgos bokštas
Biržų regioninio parko teritorijoje prie Kirkilų karstinių ežerėlių pastatytas apžvalgos bokštas, kurio forma primena kanoją arba grimztančią valtį. Bokšto aukštis – beveik 32 metrai. 30 metrų aukštyje esančios apžvalgos aikštelės plotas – beveik 30 kvadratinių metrų. Pirmajame aukšte yra 27,75 m2 amfiteatras žmonių susibūrimams, nedideliems renginiams ar tiesiog poilsiui.
Apžvalgos bokšto įrengimo tikslas – sudaryti lankytojams palankias sąlygas susipažinti su vienomis pagrindinių Biržų regioninio parko vertybėmis – Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje esančių karstinių įgriuvų reljefu. Užlipus į apžvalgos bokštą atsiveria nuostabūs vaizdai – 30 vandens pilnų smegduobių, vadinamų Kirkilų draustinio ežerėliais, kurių skersmuo – apie 35 m  ir daugiau. Kartais, esant tam tikroms sąlygoms, vasaros metu jie nusidažo įvairiomis spalvomis.
Prie pat apžvalgos bokšto pamatysite ir pažintinį taką su pontoniniais tilteliais – tai puiki galimybė stebėti šiuos unikalius vandens telkinius iš labai arti. Takas nutiestas per nedideles pelkutes ir pusiasalius su pelkėms būdinga augmenija ir gyvūnija. Pasivaikščiojimo takas veda link liepto, kuriuo pateksite į kitą ežerėlių krantą. O pažvelgę į vandenį nuo lieptelio gal pamatysite ir ežerėliuose gyvenančias purpurinių sierabakterijų kolonijas. Tako ilgis apie 800 metrų. 
Šalia Kirkilų ežerėlių taip pat rasite: vaikų žaidimų aikštelę, edukacinį „Vabzdžių viešbutį″, medinę „Garsų gaudyklę″

5) Pėsčiųjų tiltas per Širvėnos ežerą

Širvėnos ežeras yra seniausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje suformuotas 1575 m. užtvenkus dvi per Biržus tekančias upes, kuris saugojo tvirtovės bei miesto prieigas. Ežero atsiradimas siejamas su Biržų gynybinės tvirtovės statyba. Pelkėtoje vietoje išsiliejęs beveik 400 ha ploto tvenkinys patikimai saugojo pilį ir miestą iš šiaurinės pusės.

1928 m., kai kitoje ežero pusėje, Astravo dvaro pastatuose įsikūrė lino fabrikas, per Širvėnos ežerą buvo nutiestas 525 m. ilgio ir 2,45 m pločio pėsčiųjų tiltas, jungiantis Astravą ir Biržų miestą. Dabar Širvėnos ežero plotas yra apie 325 ha, o 525 m ilgio tiltas per jį – ilgiausias pėsčiųjų tiltas Lietuvoje. Šiandieną šis tiltas gausiai lankomas žvejų, jaunavedžių, miestiečių ir miesto svečių, kurie nori pasigrožėti miestu, ežero ramybe ir tiltu pasivaikščioti iki Astravo dvaro.

Koordinatės: 56.211191, 24.769184