Vienmetė šiušelė – maža, bet atkakli užkariautoja

Vienmetė šiušelė (Erigeron annuus) – iš pirmo žvilgsnio visai nekaltai atrodantis augalas, primenantis smulkias ramunėles. Vis dėlto ši rūšis yra viena iš tų, kurią mokslininkai vadina invazine – tai reiškia, kad ji plinta itin sparčiai ir gali nustelbti vietinius augalus.

Iš kur ji atkeliavo?

Šiušelė kilusi iš Šiaurės Amerikos, kur savaime auga beveik visur, išskyrus šaltąsias ar sausas sritis. Į Europą augalas buvo atvežtas dar XVII a. kaip dekoratyvinė gėlė. Tačiau labai greitai ji „pabėgo“ iš gėlynų – XVIII a. pradžioje pirmą kartą pastebėta sulaukėjusi Vokietijoje.

Lietuvoje šiušelė pradžioje taip pat buvo auginama darželiuose. Pirmieji sulaukėję augalai aptikti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Kaune ir Vilniuje. Ilgą laiką ji buvo reta, bet nuo XX a. pabaigos situacija pasikeitė – rūšis pradėjo plisti žaibišku greičiu ir šiandien aptinkama beveik visoje šalyje.

Kodėl ji taip lengvai plinta?

• Gausesnės sėklos nei daugumos vietinių augalų. Vienas augalas per sezoną gali subrandinti dešimtis tūkstančių sėklų.

• Lengvas plitimas. Smulkios sėklos su skristukais išnešiojamos vėjo.

• Prisitaikymas. Auga tiek nederlingose, tiek derlingose dirvose, nebijo sausros.

• Ilgas žydėjimo laikas. Nuo birželio iki pat rudens vidurio žydinti šiušelė duoda daug progų išbarstyti sėklas.

Kodėl tai problema?

Išplitusi vienmetė šiušelė vis dažniau užkariauja natūralias pievas, pakrantes, pakeles. Tankūs jos sąžalynai stelbia kitus augalus, atima šviesą ir maisto medžiagas. Dėl to mažėja vietinių rūšių įvairovė, o kartu nyksta ir gyvūnų, susijusių su tais augalais, buveinės.

Kaip su ja kovoti?

Su pavieniais augalais geriausia tvarkytis paprastai – išrauti juos žydėjimo pradžioje, kol dar nespėjo subrandinti sėklų. Dideliuose plotuose rekomenduojamas selektyvus šienavimas – nukertant šiušelės žiedynus, bet stengiantis nepažeisti kitų augalų. Taip mažinama jos sėklų produkcija ir kartu duodama šansas išlikti vietinei augmenijai.

Balta, bet ne nekalta

Nors žydėjimo metu šiušelės pievos atrodo gražiai, reikia nepamiršti, kad tai ne vietinė mūsų gamtos rūšis. Ji čia „svečias“, kuris pernelyg įsismagino ir ima grobti erdves, kuriose turėtų augti mūsų vietiniai augalai.