Jonavos ežerėliai

Ar teko ką nors girdėti apie Jonavos ežerėlį, kuris tyvuliuoja Biržų regioninio parko teritorijoje? Jonavos ežerėlis yra nedidelis, bet vaizdingas telkinys, per kurį prateka Šilinės (Šilinėlio) upeliukas, šis ežerėlis susisiekia

Kiršonių riedulys

Ar žinai , kaip vadinamas didžiausias riedulys Biržų regioninio parko teritorijoje? Taip, tai Kiršonių riedulys. Jis atneštas ledynmečio maždaug prieš 10000 metų. Jo ilgis – 5,05 m, plotis – 3,44

Raudonuoja žiemos uogos

Raudonuoja žiemos uogos, o tarp jų nardo žiemos paukšteliai. Mums – žmonėms, jomis malonu gėrėtis, o paukščiams – gardus maistas. Ar kada susimąstėte, kam patiems augalams reikia uogų? Beje, ir

PO NUKRITUSIAIS LAPAIS ŽIEMOJA DAUG ORGANIZMŲ

Šiuo metu, kai gamta jau paniro į ramybės periodą, pagalvokime, ar verta atimti natūralius gamtinius užklotus iš žiemoti jau susiruošusių smulkių padarėlių? Palikdami nesugrėbtus lapus galime apsaugoti jautrius žiemos šalčiams

Smegduobių medžioklė

Geologai tęsia smegduobių medžioklę . Šįkart – geologinis takas Karajimiškyje: senos smegduobės ir nauji įgriuvimai su urvais, susiformavusiais tirpstant gipso uolienoms. Prie Barsuko urvo atsiradęs naujas urvas prasiplėtė į smegduobės

Ar natūrali buveinė lygu šabakštynas?

Žmonės kartais žavisi: „Koks gražus tvarkingas miškas“ ir piktinasi: „Čia šabakštynas“. Kas gražiau – sunku pasakyti, dėl skonio juk nesiginčijam, juoba kiekvienas matome savaip. Vienam norisi pasivaikščioti po tvarkingą, „iššluotą“

RUDENS PRANAŠAI PALIEKA MUS IKI KITŲ METŲ

Šv. Baltramiejus, Gandrų išskridimo diena – švenčiama rugpjūčio 24-ąją dieną. Šią dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su

Skatiname skinti lubinus

   Gegužio žiedai šiemet laukus papuošė lubinais, gėlės fantastiškai gražios, tad skatiname jas skinti glėbiais, puošti jų žiedais namus, darbovietes, augalas invazinis, tad kenkia vietinei augmenijai. Pastebėta, kad lubino gebėjimas

Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės

Šiaurės Lietuvos karstiniame regione balandį Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai nustatė 49 naujas smegduobes. Tiek daug jų nebuvo užfiksuota seniai. Šįkart didžiausios smegduobės skersmuo – 6 metrai, gylis – 3

INVENTORIZUOTOS 5 NAUJOS ĮGRIUVOS

Kaunelių viensėdžio, Kaunių ir Šlepščių kaimų laukuose karsto procesas vis nepagaili smegduobių. Rastos įgriuvos nedidelės tačiau, jos nežymiai keičia Biržų regioninio parko kraštovaizdį. Didžiausia smegduobė užfiksuota Šlepščių k. galimai įgriuvo