Nuo darželio iki laukų: invazinės rykštenės plinta Biržų krašte

Vasaros pabaigoje ir rudenį pievas, pakeles bei pamiškes nuspalvina ryškiai geltoni rykštenių žiedai. Lietuvoje auga ne viena rykštenės rūšis – viena jų yra vietinė, tačiau dvi rūšys laikomos invazinėmis.

Dvi invazinės rykštenių rūšys

Kanadinė rykštenė (Solidago canadensis) ir didžioji rykštenė (Solidago gigantea) yra Lietuvoje invazinės rūšys.

Abi rūšys gali sparčiai plisti ir sudaryti tankius sąžalynus. Jos ypač gerai įsitvirtina apleistose pievose, dirvonuose, pakelėse, pamiškėse, kirtavietėse ir vandens telkinių pakrantėse.

Rykštenės plinta sėklomis ir požeminiais šakniastiebiais. Sėklas su skristukais gali išnešioti vėjas. Vienas kanadinės rykštenės ūglis gali subrandinti daugiau kaip 10 tūkst., o kai kuriais atvejais – iki 20 tūkst. sėklų.

Lietuvoje šiuo metu registruota apie 3700 rykštenių radaviečių.

Iš darželių – į gamtą

Rykštenės į Lietuvą buvo introdukuotos kaip dekoratyviniai augalai ir augintos gėlynuose. Iš jų dalis augalų išplito į žmogaus pakeistas ir natūralias buveines.

Prie invazinių rykštenių plitimo gali prisidėti ir netinkamas augalų atliekų tvarkymas. Išmesti nupjauti ar išrauti augalai, jų dalys ar žiedynai gali patekti į naujas vietas. Be to, nuskinti žiedynai gali toliau brandinti sėklas.

Todėl rykštenių augalų ir jų dalių negalima mesti į pakeles, pamiškes, pievas ar prie vandens telkinių.

Kaip greitai jos plinta?

Palankiomis sąlygomis invazinės rykštenės apleistuose žemės plotuose įsikuria labai greitai ir per kelerius metus gali pradėti vyrauti.

Susiformavę tankūs sąžalynai nustelbia vietinius žolinius augalus. Dėl to mažėja vietinių augalų rūšių įvairovė ir keičiasi augalų bendrijos.

Tyrimai rodo, kad net vidutinio tankumo didžiosios rykštenės sąžalynuose augalų rūšių įvairovė gali sumažėti 2–4 kartus.

Kaip naikinti invazines rykštenes?

Kuo anksčiau pastebimas invazinės rykštenės židinys, tuo lengviau jį suvaldyti.

• Pavienius augalus ir nedidelius sąžalynus galima iškasti. Reikėtų stengtis pašalinti ne tik antžeminę augalo dalį, bet ir šaknis bei šakniastiebius.
• Didesnius sąžalynus reikia reguliariai pjauti, neleidžiant augalams subrandinti ir išplatinti sėklų.
• Žydinčius augalus galima nupjauti arba pašalinti jų žiedynus, taip sumažinant sėklų patekimą į aplinką.
• Nupjautų ar išrautų augalų negalima palikti ar išmesti gamtoje. Nesubrandinusių sėklų augalų dalis galima kompostuoti arba pristatyti į žaliųjų atliekų aikšteles.
• Išnaikintą plotą būtina stebėti dar kelerius metus ir pašalinti naujai išdygusius augalus.

Svarbu žinoti, kad vieno karto dažniausiai neužtenka. Didelių ir tankių rykštenių sąžalynų naikinimas gali užtrukti kelerius metus.

Ne visos rykštenės yra invazinės

Lietuvoje natūraliai auga paprastoji rykštenė (Solidago virgaurea). Tai vietinė rūšis, aptinkama pievose, miškuose ir pamiškėse. Paprastosios rykštenės naikinti nereikia. Todėl prieš šalinant geltonai žydinčius augalus svarbu įsitikinti, su kokia rykštenės rūšimi susiduriama.

Kaip atskirti invazinę rykštenę nuo vietinės?

Vienas iš pagrindinių požymių – augalo dydis ir žiedynas. Paprastoji rykštenė, neinvazinė, paprastai yra mažesnė, dažniausiai užauga iki maždaug 1 metro aukščio, o jos žiedynas nėra toks platus ir tankus. Invazinės rykštenės dažniausiai būna aukštesnės, sudaro didelius kerus, o jų smulkūs geltoni žiedai susitelkę į šakotas, plačias žiedynų šluoteles.

Didžioji rykštenė (invainzė) paprastai yra aukšta, gali užaugti iki 2 metrų ar daugiau, jos stiebas dažniausiai plikas. Kanadinė rykštenė  (invazinė) taip pat aukšta, jos stiebas apaugęs trumpais plaukeliais.

Invazinių kanadinės ir didžiosios rykštenių rūšių auginti, dauginti ir platinti Lietuvoje negalima.

Ką svarbu prisiminti?

Jei invazinę rykštenę pastebime savo darželyje ar sklype, ją svarbu pašalinti kuo anksčiau ir neleisti jai subrandinti sėklų. Pašalintus augalus taip pat būtina tinkamai sutvarkyti, kad jie nepatektų į aplinką.